Augalinio pieno pasirinkimas parduotuvėse jau yra didelis ir vis plečiasi, kas yra labai džiugu. Kaip bebūtų, ne kiekvienas, nors ir augalinis, pienas yra sveikas. Daugumoje jų pridėta velniai žino kokių nesąmonių (konservantai, tonos cukraus, stabilizatoriai ir pan), kas mūsų organizmui visiškai nereikalinga, o kai kuriais atvejais ir kenkia. Dar vienas nedžiuginantis aspektas – kosminės kainos, taigi taigi reikėjo man gi galvot ir suktis kaip čia ir sveikiau ir pigiau. Išsisukau – pieną gaminuosi pati, vienas iš mylimiausių, kurio receptu, bei tips’ais ir pasidalinsiu su jumis – naminis migdolų pienas.
Iš tikrųjų ilgą laiką eksperimentavau su įvairiausiomis technikomis gaminant migdolų pieną. Ne vieną kartą rezultatai nedžiugino – kitą dieną pienas būdavo jau kažkoks nebe toks, eksperimentavau tol kol galiausiai atradau kas geriausia. Dabar mano migdolų pienas nepakitęs šaldytuve išbūna net iki savaitės. Laisvai jį galiu pilti į kavą ir jo nesutraukia, o kokio gražumo puta išsiplaka… neatsidžiaugiu.
Dalinuosi patarimais
- Visada sukratykit pieną prieš naudojimą. Tai reikia padaryti tam, kad vandenį sujungtumėt su ant dugno nusėdusiu skoniu.
- Mirkyti riešutus. Migdolus rekomenduoja mirkyti mažiausiai 8 valandas, taip ne tik nuplaunam purvą (o jo būna daug…), bet ir aktyvuojame riešutus, kas palengvina virškinimą.
- Galiojimo laikas. Jei norite, kad pienas stovėtų ilgiau – naudokite kuo mažiau papildomu ingredientų. Nors cukrus ir druska yra natūralus konservantai, šiuo atveju jie nepadeda. Ilgiausiai stovi pienas pagamintas tik iš migdolų ir vandens. Taip pat, pieną gaminkit ir laikykite švariuose induose ir nekaišiokit į juos pirštų ar ten kokių aplaižytų šaukštų (hehe).
- Tobula pieno puta. Tiek šaltam, tiek šiltam pieno plakimui labiausiai pasiteisino šis aparatas, paprasčiausias arbatinukas, o putą suplaka tobulai. Veiksmas toks: įpilu pieno (galima pieną pasaldinti cukrumi ar sirupu ir subalansuoti skonį su žiubsneliu druskos) iki pusės, uždarau dangtelį ir paėmus už stūmoklio, staigiais judesiais judinu jį aukštyn žemyn, kol masė padvigubėja. Nuėmus stūmoklį, arbatinuką lengvai kelis sykius stukteliu į kietą paviršių ir pieną prasuku (laikant arbatinuką, greitu mostu piešiu apskritimus ore).
- Nesutraukti karšti gėrimai (NET KAVA). Šiuo atveju vėl gi, genialumas paprastume – pieno gamybai naudojam tik riešutus ir vandenį. Kiti niuansai: pieno negalima užvirti, šildyti reikėtų palengva, taip pat, nesupilti pieno į verdantį gėrimą.
- Likusi migdolų masė. Likusios migdolų masės tikrai nereikia išmesti, iš jos galima pasigaminti: skanius sausainius, veganiškus sūrius, migdolų miltus ir pan.
Kodėl šis receptas tau gali patikti?
- naminis migdolų pienas – pigiau ir sveikiau nei pirktas parduotuvėj
- vadovaudamiesi šio įrašo informacija nebereikės išpilti sutrauktos kavos, galėsite mėgautis migdolų latte ar cappucino, nes išplaksit tobulą putą
- pienas kitaip nei dalis parduotuvinių, gaminamas iš tikrų migdolų, o ne iš susintetintų ekstraktų
- panaudojant migdolų masę dar ir išsikepsi skanių sausainių ar pasigaminsi migdolų miltus
- tinka veganams ir vegetarams
- nenuskriausi veršiuko
Receptas
Mums reikės:
1 litrui
- 100 g. migdolų
- 1 litro šalto vandens
Jei norisi, papildomai galima paskaninti:
- saldikliu (cukrumi, datulėmis, sirupu ar pan.)
- druska
- prieskoniais (cinamonu, vanile)
Gaminsim taip:
- Riešutus užpilame vandeniu ir mirkome mažiausiai 8 valandas. (Geras dalykas, jei mirkot ne per naktį vandenį bent 1 kartą pakeisti tuo pačiu praskalaujant riešutus)
- Išmirkytus riešutus kartu su vandeniu dedam į galingą blenderį ir malam ant galingiausio režimo apie minutę.
- Perkošiame migdolų pieną per sūrmaišį/cepelinmaišį ar panašų koštuvą. Viskas, skanių kapučinų!
Gaminai šį receptą? Pasidalink rezultatu su manimi Facebooke arba Instagrame! O ir šiaip jei turi kokių minčių ar pastebėjimų – brūkštelk. : )
Geistė♡
No Comments